Delo sala. Čia laikas sustoja sustingusiame danguje…
Delas, Apolono šventoji sala, patyrė pakilimą dėl ekonomikos ir religijos įtakos dar VI a. pr. Kristų.
Jau šimtmečius negyvenama Delo žemė yra sausa. Ją saugo žymieji balto marmuro liūtai.
Augmenijos įvairovė čia maža. Krante išsilaipinusį keleivį paliečia kapario gėlių aromatas, lenkte lenkiantis prie figmedžio kojų, subtiliai dvelkiantis virš mineraliniais akordais alsuojančios atmosferos, įkūnijančios šią įstabią vietą. Čia laikas sustoja sustingusiame danguje, prisodrintame žydrumos, įkalintas saulėje įkaitusios odos pančių.