„Néa“ yra prašmatnių rūmų, esančių šalia imperatoriškosios buveinės, vardas.
Néa bažnyčią Bazilijus I pastatė kaip tos eros simbolį, bylojantį apie atsinaujinimą, renesansą, pakilimą, įkvėptą Bizantijos eros aukso amžiaus.
Tuo metu Bizantija buvo pasiekusi didybės apogėjų. Tapo ekonominiu, religiniu ir kultūriniu centru, stebino visą pasaulį savo pasiekimais, meno kūriniais, gyvenimo kokybe, itin gerai išreikšta „saldaus gyvenimo“ sąvoka.
„Néa“ – gurmaniški kvapų akordai, pripildyti išraiškingų, itin ištobulintų rytietiškų sąskambių.
Šis kvapas vaizduoja pačią imperatoriškųjų rūmų širdį ir joje slypintį didingumą. Čia laikas slenka lėtai – kiekviena sekundė skirta rytietiškai prabangai ir malonumams. Tereikia jais mėgautis.
Džiovinti vaisiai, prieskoniai, palmių lapai, jazminaitis ir rožė tobulai sukuria didingų sodų, supančių rūmus, paveikslą.
Imperatoriškosios tvirtovės duris praveria saldžios ir patrauklios natos – tongapupė, vanilė, karamelė, tobulai derančios su jas apgaubiančiu benzoinu bei gundančiu kašmyro dvelksmu.